{"id":39825,"date":"2024-07-17T10:11:28","date_gmt":"2024-07-17T08:11:28","guid":{"rendered":"https:\/\/obera.fr\/non-classifiee\/adiabatines-sistemos-supratimas-veikimas-ir-taikymas\/"},"modified":"2025-04-15T10:14:12","modified_gmt":"2025-04-15T08:14:12","slug":"comprendre-systeme-adiabatique-fonctionnement-applications","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/obera.fr\/lt\/musu-patarimas\/comprendre-systeme-adiabatique-fonctionnement-applications\/","title":{"rendered":"Adiabatin\u0117s sistemos supratimas: veikimas ir taikymas"},"content":{"rendered":"\n

Adiabatin\u0117 sistema<\/strong> atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f pramon\u0117je, ypa\u010d sud\u0117tingoje technin\u0117s termodinamikos srityje. Jai b\u016bdingi procesai, kai sistema kei\u010dia savo vidin\u0119 energij\u0105 nekeisdama \u0161ilumos su aplinka. \u0160iame straipsnyje nagrin\u0117jami pagrindiniai principai ir pagrindin\u0117s lygtys, kuriomis grind\u017eiami \u0161ie adiabatiniai virsmai<\/strong>, pateikiama tiksli ir i\u0161sami j\u0173 mechanikos apibr\u0117\u017etis. Be to, jame atkreipiamas d\u0117mesys \u012f daugel\u012f praktini\u0173 \u0161ios s\u0105vokos taikym\u0173 m\u016bs\u0173 kasdieniame gyvenime ir \u012fvairiuose veiklos sektoriuose, taip padedant geriau suprasti \u0161i\u0105 tem\u0105. Vis\u0173 pirma \u0161iame straipsnyje apra\u0161omas pagrindinis adiabatinio au\u0161intuvo<\/a> vaidmuo oro kondicionavime ir vandens garinimo au\u0161inime – metodas, kur\u012f galima veiksmingai taikyti pramoniniame pastate. <\/p>\n\n

Kas yra adiabatin\u0117 sistema<\/strong>? <\/h2>\n\n

Apibr\u0117\u017eimas <\/h3>\n\n

Adiabatin\u0117 sistema<\/strong> – tai termodinamin\u0117 s\u0105voka, kai sistema nesikei\u010dia \u0161iluma su aplinka. Kitaip tariant, ji nei \u012fgyja, nei praranda \u0161ilumos energijos. Terminas adiabatinis kil\u0119s i\u0161 graik\u0173 kalbos \u017eod\u017eio „adiabatos”, rei\u0161kian\u010dio neper\u017eengiam\u0105, atspindin\u010dio barjero, pro kur\u012f negali praeiti \u0161iluma, id\u0117j\u0105. <\/p>\n\n

Adiabatini\u0173 sistem\u0173<\/strong> svarba, ypa\u010d pastat\u0173 v\u0117sinimui ir oro kondicionavimui<\/h3>\n\n
\n
\n

Adiabatin\u0117 sistema<\/strong> yra labai svarbi teorizuojant ir tobulinant pramoninius procesus. Ji padeda suprasti pagrindinius termodinamikos ir fizikos principus. Ji naudojama \u012fvairiose srityse – nuo elektrini\u0173 ir automobili\u0173 varikli\u0173 iki kvantin\u0117s mechanikos ir astrofizikos. <\/p>\n\n\n\n

Adiabatin\u0117 sistema <\/strong>taip pat pla\u010diai naudojama v\u0117sinant ir kondicionuojant patalpas. V\u0117sinimas garinant vanden\u012f yra veiksmingas pastato v\u0117sinimo b\u016bdas. \u0160iame v\u0117sinimo procese naudojami special\u016bs \u0161ilumokai\u010diai, kuriuose garuodamas vanduo sugeria \u0161ilum\u0105 i\u0161 aplinkos oro ir taip suma\u017eina temperat\u016br\u0105 nenaudojant daug energijos reikalaujan\u010di\u0173 kompresori\u0173 ar \u0161aldymo skys\u010dio. <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

\n
\"Termometras<\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n\n

Pagrindin\u0117s termodinamikos s\u0105vokos<\/h2>\n\n

Adiabatinio proceso <\/strong> lygtis <\/h3>\n\n

Adiabatin\u0117 lygtis <\/strong>i\u0161vedama i\u0161 termodinamikos d\u0117sni\u0173 ir specifini\u0173 ideali\u0173j\u0173 duj\u0173 savybi\u0173. Taip ji gaunama: <\/p>\n\n

1. Pirmasis termodinamikos principas, taikomas adiabatinei sistemai<\/strong><\/h4>\n\n

Pirmasis termodinamikos principas ra\u0161omas taip: U=Q-W<\/em>, kur U yra termodinamin\u0117s sistemos vidin\u0117 energija, Q – \u0161iluma, kuria sistema apsikei\u010dia su aplinka, o W – mechaninis darbas, kur\u012f sistema atlieka su aplinka arba atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n\n

Adiabatinio proceso<\/strong> atveju \u0161ilumos perdavimas nevyksta (Q=0): U= -W<\/em><\/p>\n\n

2. Idealios dujos ir adiabatin\u0117 sistema<\/strong><\/h4>\n\n

Darbas W, kur\u012f atlieka idealiosios dujos pl\u0117sdamosi arba suspausdamos, yra lygus :<\/p>\n\n

W = P dV<\/em><\/p>\n\n

Naudojant ideali\u0173j\u0173 duj\u0173 b\u016bsenos lygt\u012f (PV= nRT), P galima pakeisti P= nRTV<\/em><\/p>\n\n

Be to, vidin\u0117s energijos kitim\u0105 galima u\u017era\u0161yti taip: U= nCvT <\/em> <\/p>\n\n

kur n – moli\u0173 skai\u010dius, R – universalioji konstanta tobulosioms dujoms, <\/strong>Cv – molin\u0117 \u0161ilumin\u0117 talpa esant pastoviam t\u016briui, o T – temperat\u016bros pokytis.<\/p>\n\n

3. Lyg\u010di\u0173 derinimas<\/h4>\n\n

Sud\u0117j\u0119 visas \u0161ias lygtis, gauname :<\/p>\n\n

n Cv dT = -nRT dVV<\/em><\/p>\n\n

Kad b\u016bt\u0173 papras\u010diau:<\/p>\n\n

dTT = -RCvdVV<\/em><\/p>\n\n

Integruokime abi \u0161ios lygties puses:<\/p>\n\n

dTT=-RCv dVV <\/em><\/p>\n\n

Integralai duoda :<\/p>\n\n

ln T + RCv lnV = pastovi<\/em><\/p>\n\n

Remdamiesi santykiu = CpCv ir R = Cp-Cv, galime i\u0161reik\u0161ti RCv= -1<\/em>. <\/p>\n\n

Gauname, TV-1 = konstanta<\/em><\/p>\n\n

4. Adiabatin\u0117s transformacijos<\/strong> lygtis<\/h4>\n\n

Naudodami ideali\u0173j\u0173 duj\u0173 b\u016bsenos lygt\u012f ir pakeisdami T, gauname pagrindin\u0119 adiabatin\u0117s sistemos lygt\u012f<\/strong>: PV = konstanta<\/p>\n\n

kur : P ir V yra atitinkamai duj\u0173 sl\u0117gis ir t\u016bris, yra \u0161ilumini\u0173 talp\u0173 santykis, dar vadinamas adiabatiniu indeksu<\/strong>. <\/p>\n\n

Adiabatin\u0117 lygtis<\/strong> apib\u016bdina sl\u0117gio, t\u016brio ir temperat\u016bros santyk\u012f vykstant adiabatiniam procesui<\/strong>.<\/p>\n\n

Kaip veikia adiabatin\u0117 transformacija<\/strong><\/h3>\n\n

Adiabatin\u0117s sistemos vidinius virsmus<\/strong> reguliuoja adiabatin\u0117 lygtis <\/strong>, kuri rei\u0161kia : <\/p>\n\n

\u0160ilumos izoliacija adiabatin\u0117je sistemoje<\/strong><\/h4>\n\n

Viena i\u0161 adiabatin\u0117s lygties<\/strong> s\u0105lyg\u0173 yra ta, kad pagal pirm\u0105j\u012f termodinamikos d\u0117sn\u012f Q=0, o tai rei\u0161kia, kad su i\u0161orine aplinka nevyksta jokie \u0161ilumos energijos mainai. Tod\u0117l adiabatin\u0117 sistema<\/strong> yra tobulai termi\u0161kai izoliuota. <\/p>\n\n

Adiabatin\u0117s sistemos<\/strong> vidin\u0117 energija<\/h4>\n\n

Adiabatin\u0117je sistemoje<\/strong> vidin\u0117 energija (U) kinta tik kaip atsakas \u012f mechanin\u0117s energijos perdavim\u0105 d\u0117l duj\u0173 atliekamo j\u0117g\u0173 darbo (W) aplinkai. Taigi bet koks temperat\u016bros ar sl\u0117gio kitimas adiabatin\u0117je sistemoje<\/strong> daugiausia atsiranda d\u0117l vidini\u0173 transformacij\u0173, pavyzd\u017eiui, t\u016brio poky\u010di\u0173 ir daleli\u0173 energijos pasiskirstymo poky\u010di\u0173. <\/p>\n\n

Suspaudimas ir adiabatinis pl\u0117timasis <\/strong><\/h4>\n\n

Adiabatin\u0117s sistemos<\/strong> vidinius virsmus, pavyzd\u017eiui, suspaudim\u0105 ir pl\u0117tim\u0105si, lemia <\/strong>lygtis <\/strong>P<\/strong>V<\/strong> <\/strong>= konstanta<\/strong>. Pavyzd\u017eiui, kai sistema adiabati\u0161kai suspaud\u017eiama<\/strong>, t\u016bris suma\u017e\u0117ja, o sl\u0117gis padid\u0117ja, kad b\u016bt\u0173 i\u0161laikyta adiabatin\u0117 konstanta<\/strong>. \u0160ie vidiniai sl\u0117gio ir t\u016brio poky\u010diai nesusij\u0119 su \u0161ilumos mainais su i\u0161oriniu pasauliu, o tai parodo, kaip \u0161ilumin\u0117 izoliacija leid\u017eia sistemai atlikti vidinius temperat\u016bros, t\u016brio ar sl\u0117gio poky\u010dius be i\u0161orinio poveikio. <\/p>\n\n

Adiabatinio proceso<\/strong> veikimo pavyzd\u017eiai<\/h3>\n\n

Kad b\u016bt\u0173 lengviau suprasti, pateikiame tris paprastus kasdieniniame gyvenime pasitaikan\u010dius adiabatinio proceso <\/strong> pavyzd\u017eius:<\/p>\n\n

\n
\n
\"3<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n
\n