{"id":39883,"date":"2024-09-06T11:35:17","date_gmt":"2024-09-06T09:35:17","guid":{"rendered":"https:\/\/obera.fr\/non-classifiee\/kas-yra-griztamasis-adiabatinis-virsmas\/"},"modified":"2025-04-15T09:41:57","modified_gmt":"2025-04-15T07:41:57","slug":"transformation-adiabatique-reversible","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/obera.fr\/lt\/musu-patarimas\/transformation-adiabatique-reversible\/","title":{"rendered":"Kas yra gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas?"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Gr\u012f\u017etamasis adiabatinis<\/strong> <strong>virsmas<\/strong> &#8211; tai idealizuotas termodinaminis procesas, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo analizuojant energijos sistemas. Ne\u012ftraukiant jokio \u0161ilumos perdavimo su i\u0161oriniu pasauliu, \u0161\u012f virsm\u0105 reglamentuoja tik termodinamikos d\u0117sniai ir b\u016bsenos lygtys. Jis ypa\u010d gerai apra\u0161ytas ir taikomas tobul\u0173j\u0173 duj\u0173 atveju. Kokie yra \u0161io adiabatinio virsmo i\u0161skirtiniai bruo\u017eai? Kokios matematin\u0117s lygtys apibr\u0117\u017eia jo elges\u012f? Ir kokie yra praktiniai <strong>adiabatinio gr\u012f\u017etamumo <\/strong>taikymai \u0161ilumin\u0117se ir variklin\u0117se sistemose?     <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Apibr\u0117\u017eimas ir pagrindiniai principai<\/h2>\n\n<figure class=\"wp-block-image alignright size-full is-resized\"><img decoding=\"async\" width=\"760\" height=\"647\" src=\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/thermodynamique.png\" alt=\"Termometras, kurio viena rodykl&#x117; rodo &#x12F; vir&#x161;&#x173;, o kita - &#x12F; apa&#x10D;i&#x105;\" class=\"wp-image-33976\" style=\"width:329px;height:auto\" srcset=\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/thermodynamique.png 760w, https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/thermodynamique-300x255.png 300w\" sizes=\"(max-width: 760px) 100vw, 760px\" \/><\/figure>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kas yra adiabatinis virsmas?  <\/h3>\n\n<h4 class=\"wp-block-heading\">Apibr\u0117\u017eimas  <\/h4>\n\n<p><strong>Adiabatinis virsmas <\/strong>&#8211; tai termodinaminis procesas, kurio metu nevyksta \u0161ilumos mainai su aplinka, t. y. Q=0, kur Q &#8211; su aplinka pasikeit\u0119s \u0161ilumos kiekis. D\u0117l to pirmojo termodinamikos principo lygtis supaprast\u0117ja ir gali b\u016bti i\u0161reik\u0161ta taip: U= W, kur U yra vidin\u0117s energijos pokytis, o W &#8211; <a href=\"https:\/\/obera.fr\/lt\/musu-patarimas\/adiabatiniai-oro-ausintuvai-veikimas-ir-nauda\/\">adiabatinio virsmo<\/a> metu atliktas darbas. <\/p>\n\n<h4 class=\"wp-block-heading\">Adiabatinio virsmo charakteristikos<\/h4>\n\n<p>Sistemos vidin\u0117 energija kinta tik priklausomai nuo sistemos atliekamo darbo, o su i\u0161oriniu pasauliu \u0161iluma nesikei\u010dia.  <\/p>\n\n<p><strong> Adiabatin\u0117 transformacija gali b\u016bti gr\u012f\u017etamoji,<\/strong> kai procesas vyksta idealiai, nei\u0161sklaidant energijos, arba negr\u012f\u017etamoji, esant tokiems rei\u0161kiniams kaip trintis, turbulencija ar kitiems i\u0161sklaidymo b\u016bdams.<\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kas yra gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas?<\/h3>\n\n<h4 class=\"wp-block-heading\">Apibr\u0117\u017eimas<\/h4>\n\n<p><strong>Gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas <\/strong>&#8211; tai termodinaminis procesas, kurio metu sistema vystosi nekeisdama \u0161ilumos su aplinka (adiabati\u0161kai) ir kurio kiekvienas proceso etapas yra visi\u0161kai gr\u012f\u017etamas. Kitaip tariant, sistema gali gr\u012f\u017eti \u012f pradin\u0119 b\u016bsen\u0105, nepalikdama joki\u0173 nuolatini\u0173 poky\u010di\u0173 pa\u010dioje sistemoje ar jos aplinkoje. Tai rei\u0161kia, kad, jei procesas yra atvirk\u0161tinis, sistema ir jos aplinka tiksliai gr\u012f\u017eta \u012f savo ankstesnes b\u016bsenas be jokio energijos i\u0161sklaidymo ar negr\u012f\u017etam\u0173 poky\u010di\u0173.  <\/p>\n\n<h4 class=\"wp-block-heading\">Gr\u012f\u017etamojo adiabatinio virsmo charakteristikos<\/h4>\n\n<p>Energijos i\u0161saugojimo d\u0117snis: sistemos vidin\u0117 energija kinta tik priklausomai nuo sistemos atliekamo darbo, nesant \u0161ilumos main\u0173 su i\u0161oriniu pasauliu.<\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Kvazistatinis procesas<\/strong>: transformacija vyksta l\u0117tai, tod\u0117l sistema gali pereiti kelias nuoseklias pusiausvyros b\u016bsenas. Tai yra be galo ma\u017e\u0173 operacij\u0173 seka, o ne staigus, staigus virsmas.   <\/li>\n\n\n\n<li><strong>Termodinamin\u0117 pusiausvyra<\/strong>: viso proceso metu sistema i\u0161lieka termodinamin\u0117je pusiausvyroje. Intensyv\u016bs dyd\u017eiai, pavyzd\u017eiui, sl\u0117gis ir temperat\u016bra, yra nepertraukiami, tod\u0117l u\u017etikrinama vidin\u0117 ir i\u0161orin\u0117 sistemos pusiausvyra viso virsmo metu. <\/li>\n\n\n\n<li><strong>Izentropin\u0117 transformacija<\/strong>: d\u0117l gr\u012f\u017etamojo pob\u016bd\u017eio ir disipacini\u0173 rei\u0161kini\u0173 nebuvimo procesas laikomas izentropiniu. Tai rei\u0161kia, kad entropija nesusidaro, o visumos bendroji entropija transformacijos metu i\u0161lieka nepakitusi, t. y. S=0. <\/li>\n<\/ul>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Atitinkamos gr\u012f\u017etamojo adiabatinio virsmo lygtys<\/h2>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Bendrieji santykiai<\/h3>\n\n<p><strong>Gr\u012f\u017etamojo adiabatinio virsmo<\/strong> atveju :<\/p>\n\n<p>\u0160ilumos perdavimas nevyksta: dQ=0<\/p>\n\n<p>Entropijos pokytis lygus nuliui: dS=0<\/p>\n\n<p>Pirmojo termodinamikos d\u0117snio lygtis gr\u012f\u017etamojo <a href=\"https:\/\/obera.fr\/lt\/musu-patarimas\/comprendre-systeme-adiabatique-fonctionnement-applications\/\">adiabatinio<\/a> virsmo atveju yra tokia: dU = -PdV<\/p>\n\n<p>  su :<\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>U yra vidin\u0117 energija ;<\/li>\n\n\n\n<li>P yra sl\u0117gis ;<\/li>\n\n\n\n<li>Q &#8211; tai i\u0161siskirianti \u0161iluma;<\/li>\n\n\n\n<li>S yra entropija ;<\/li>\n\n\n\n<li>V yra t\u016bris.<\/li>\n<\/ul>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Puikios dujos<\/h3>\n\n<p>Tobul\u0173 duj\u0173, kuriose vyksta <strong>gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas<\/strong>, vidin\u0117s energijos pokytis i\u0161rei\u0161kiamas taip: dU = Cv dT<\/p>\n\n<p>su :<\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Cv &#8211; \u0161ilumin\u0117 talpa esant pastoviam t\u016briui ;<\/li>\n\n\n\n<li>dT &#8211; temperat\u016bros pokytis.<\/li>\n<\/ul>\n\n<p>Tod\u0117l pirmasis termodinamikos d\u0117snis tampa : Cv dT = -P dV<\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Laplaso lygtys<\/h3>\n\n<p>Laplaso lygtys susieja tobul\u0173j\u0173 duj\u0173 sl\u0117g\u012f, t\u016br\u012f ir temperat\u016br\u0105 <strong>gr\u012f\u017etamojo adiabatinio virsmo <\/strong>metu. Jos i\u0161rei\u0161kiamos taip:<\/p>\n\n<p class=\"has-text-align-center\">PV = pastovus<\/p>\n\n<p class=\"has-text-align-center\">TV-1 = pastovus<\/p>\n\n<p class=\"has-text-align-center\">TP(1-\/) = konstanta<\/p>\n\n<p>Su (gama, dar vadinama adiabatiniu indeksu arba Laplaso koeficientu), kuris yra \u0161ilumini\u0173 talp\u0173 santykis, apibr\u0117\u017etas kaip = CpCv.<\/p>\n\n<p>su :<\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Cv &#8211; \u0161ilumin\u0117 talpa esant pastoviam t\u016briui ;<\/li>\n\n\n\n<li>Cp &#8211; \u0161ilumin\u0117 talpa esant pastoviam sl\u0117giui.<\/li>\n<\/ul>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Darbo i\u0161rai\u0161ka <strong>gr\u012f\u017etamosiomis adiabatin\u0117mis<\/strong> s\u0105lygomis<\/h3>\n\n<p>Kai dujos ple\u010diasi, t. y. kai padid\u0117ja j\u0173 t\u016bris (Vf&gt;Vi), jos atlieka darb\u0105 i\u0161or\u0117je. \u0160iuo atveju darbas laikomas teigiamu, nes dujos &#8222;atiduoda&#8221; energij\u0105 aplinkai. Darbo, kur\u012f dujos atlieka pl\u0117sdamosi, i\u0161rai\u0161ka yra tokia :  <\/p>\n\n<p class=\"has-text-align-center\">W= PiVi-PfVf-1<\/p>\n\n<p>kur :<\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Pi ir Vi yra pradinis sl\u0117gis ir t\u016bris;<\/li>\n\n\n\n<li>Pf ir Vf yra galutinis sl\u0117gis ir t\u016bris.<\/li>\n<\/ul>\n\n<p>Prie\u0161ingai, kai dujos suspaud\u017eiamos (j\u0173 t\u016bris suma\u017e\u0117ja, Vf<vi un=\"\" travail=\"\" est=\"\" effectu=\"\" sur=\"\" le=\"\" gaz=\"\" par=\"\" l=\"\" toujours=\"\" consid=\"\" comme=\"\" positif=\"\" dans=\"\" ce=\"\" cas=\"\" car=\"\" de=\"\" au=\"\" pour=\"\" comprimer.=\"\" du=\"\" devient=\"\" :=\"\"><\/vi><\/p>\n\n<p class=\"has-text-align-center\">W= PfVf-PiVi-1<\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Program\u0173 pavyzd\u017eiai  <\/h2>\n\n<p><strong>Gr\u012f\u017etamojo adiabatinio virsmo <\/strong>lygtys yra pla\u010diai paplitusios tokiose srityse kaip energetika, duj\u0173 mechanika ir in\u017einerija, taip pat atmosferos ir astrofizikos mokslai. \u0160iose disciplinose jos atlieka lemiam\u0105 vaidmen\u012f, ypa\u010d termodinamin\u0117se sistemose, kuriose siekiama optimizuoti energijos mainus. \u0160ie virsmai, naudojami duj\u0173 pl\u0117timosi ar suspaudimo be \u0161ilumos main\u0173 su aplinka modeliavimui ir analizei, yra labai svarb\u016bs norint suprasti ir optimizuoti daugel\u012f sistem\u0173. Pateikiame kelet\u0105 praktinio taikymo pavyzd\u017ei\u0173, kai <strong>gr\u012f\u017etamieji adiabatiniai virsmai <\/strong>yra labai svarb\u016bs:   <\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Termodinaminiai ciklai  <\/h3>\n\n<p>Karno ciklas &#8211; teorinis \u0161ilumos varikli\u0173 modelis &#8211; apima <strong>gr\u012f\u017etam\u0105sias adiabatines fazes,<\/strong> kad b\u016bt\u0173 padidintas efektyvumas. \u0160\u012f ideal\u0173 cikl\u0105 sudaro du <strong>gr\u012f\u017etamieji adiabatiniai procesai <\/strong>(pl\u0117timosi ir suspaudimo) ir du izoterminiai procesai (esant pastoviai temperat\u016brai). <\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kompresoriai ir turbinos<\/h3>\n\n<p>Kompresoriuose ir duj\u0173 turbinose duj\u0173 suspaudimas ir pl\u0117timosi procesas da\u017enai modeliuojamas kaip <strong>gr\u012f\u017etamasis adiabatinis procesas<\/strong>. Taip maksimaliai padidinamas efektyvumas, suma\u017einant energijos nuostolius \u0161ilumos pavidalu. <\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">\u0160aldytuvai ir \u0161ilumos siurbliai<\/h3>\n\n<p>\u0160aldymo cikluose ir \u0161ilumos siurbliuose naudojami <strong>gr\u012f\u017etamieji adiabatiniai virsmai<\/strong> \u0161aldymo skys\u010dio suspaudimo ir i\u0161sipl\u0117timo faz\u0117se. \u0160ie procesai leid\u017eia efektyviai perduoti \u0161ilumin\u0119 energij\u0105 i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105, taip optimizuojant sistemos energin\u012f efektyvum\u0105. <\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Pramon\u0117s proces\u0173 analiz\u0117<\/h3>\n\n<p>In\u017einieriai naudoja <a href=\"https:\/\/obera.fr\/lt\/musu-patarimas\/rafraichisseur-adiabatique-industriel-guide-complet\/\">adiabatin\u012f gr\u012f\u017etamum\u0105<\/a><strong> <\/strong>analizuoti ir projektuoti \u012fvairius pramoninius procesus, pavyzd\u017eiui, duj\u0173 atskyrim\u0105 ir skys\u010di\u0173 apdorojim\u0105. \u0160ie modeliai gali b\u016bti naudojami siekiant optimizuoti na\u0161um\u0105 ir suma\u017einti energijos s\u0105naudas. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas &#8211; tai idealizuotas termodinaminis procesas, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo analizuojant energijos sistemas. Ne\u012ftraukiant jokio \u0161ilumos perdavimo su i\u0161oriniu pasauliu, \u0161\u012f virsm\u0105 reglamentuoja tik termodinamikos d\u0117sniai ir b\u016bsenos lygtys. <\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":81224,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_seopress_robots_primary_cat":"none","_seopress_titles_title":"Gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas","_seopress_titles_desc":"Gr\u012f\u017etamasis adiabatinis virsmas - tai idealizuotas termodinaminis procesas, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo analizuojant energijos sistemas.","_seopress_robots_index":"","footnotes":""},"categories":[135],"tags":[136],"class_list":["post-39883","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-musu-patarimas","tag-entete-mazas","generate-columns","tablet-grid-50","mobile-grid-100","grid-parent","grid-50","no-featured-image-padding","resize-featured-image"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39883","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39883"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39883\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":81436,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39883\/revisions\/81436"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/81224"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39883"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39883"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39883"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}