Klasifikavimas nuo St1 iki St3 :<\/strong> \u0160i klasifikacija pagr\u012fsta dulki\u0173 sprogimo stiprumu. Klas\u0117s nuo St1 iki St3 rei\u0161kia did\u0117jant\u012f pavojingumo lyg\u012f, kai St1 yra ma\u017eiausiai pavojingas, o St3 – labiausiai pavojingas. <\/p>\n\n<\/p>\n\n
KST indeksu matuojamas sprogimo sl\u0117gio did\u0117jimo greitis<\/strong>. Jis matuojamas bar.m\/sek. Kuo didesn\u0117 Kst vert\u0117, tuo pavojingesnis milteli\u0173 sukeltas sprogimas.\n
\n
\n
\n
\n
\n
ATEX klasifikacija<\/strong>: ATEX klasifikacija pagr\u012fsta Europos direktyvomis d\u0117l sprogi\u0173j\u0173 aplink\u0173. Dulk\u0117s skirstomos \u012f grupes ir zonas pagal j\u0173 degum\u0105 ir sprogum\u0105. Grup\u0117s apima nedegias<\/strong> (IIIA grup\u0117), degias (IIIB grup\u0117) ir laid\u017eias degias (IIIC grup\u0117). <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n\n
NFPA klasifikacija<\/strong>: Nacionalin\u0117 prie\u0161gaisrin\u0117s apsaugos asociacija (NFPA) dulki\u0173 sprogimo gr\u0117smei \u012fvertinti naudoja NFPA 499 klasifikacij\u0105. Dulk\u0117s skirstomos \u012f degias (II ir III klas\u0117s) ir nedegias (IV klas\u0117) klases. Kiekviena klas\u0117 dar skirstoma \u012f poklasius<\/strong> pagal dulki\u0173 degum\u0105<\/strong>, u\u017esidegimo energij\u0105 ir elektrin\u012f laidum\u0105. <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n\n
Kst \u012fvertinimas<\/strong>: Kst (deflagracijos konstantos) \u012fvertinimas naudojamas sprogim\u0173 plitimo grei\u010diui dulk\u0117se \u012fvertinti. Ji nustatoma pagal did\u017eiausi\u0105 sprogimo metu susidarius\u012f sl\u0117g\u012f. Dulk\u0117s klasifikuojamos pagal Kst nuo Kst 0 iki Kst 300, t. y. pagal did\u0117jan\u010di\u0105 sprogimo rizikos skal\u0119<\/strong>. <\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n\nSvarbu \u017einoti ir suprasti ATEX dulki\u0173 klasifikacij\u0105, kad b\u016bt\u0173 galima imtis tinkam\u0173 saugos priemoni\u0173 aplinkoje, kurioje j\u0173 yra. Tai leid\u017eia \u012fdiegti rizikos valdymo proced\u016bras<\/strong> ir parinkti tinkam\u0105 \u012frang\u0105, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta sprogim\u0173 ir u\u017etikrinta darbuotoj\u0173 sauga. <\/p>\n\nDegi\u0173j\u0173 dulki\u0173 savyb\u0117s<\/h2>\n\n Tai degios kietosios dalel\u0117s, kurios, pasklidusios ore, gali sudaryti potencialiai pavojing\u0105 sprogstam\u0105j\u012f mi\u0161in\u012f<\/strong>. \u0160ios dulk\u0117s da\u017enai susidaro pramonini\u0173 proces\u0173 metu, pavyzd\u017eiui, tvarkant, malant, mai\u0161ant, d\u017eiovinant ar deginant kiet\u0105sias med\u017eiagas. <\/p>\n\nDegumas:<\/strong> dulk\u0117s gali degti arba u\u017esidegti veikiamos degimo \u0161altinio, pavyzd\u017eiui, kibirk\u0161ties, atviros liepsnos, auk\u0161tos temperat\u016bros ar elektrostatin\u0117s i\u0161krovos<\/strong>.<\/p>\n\nDaleli\u0173 dydis:<\/strong> Dulk\u0117s gali b\u016bti skirtingo dyd\u017eio. Smulkesn\u0117s dalel\u0117s paprastai yra degesn\u0117s ir gali kelti didesn\u0119 sprogimo gr\u0117sm\u0119, nes j\u0173 savitasis pavir\u0161iaus plotas yra didesnis, o tai skatina greitesn\u012f degim\u0105<\/strong>. <\/p>\n\nKritin\u0117 koncentracija:<\/strong> ore yra kritin\u0117 degi\u0173 dulki\u0173 koncentracija, vadinama apatine sprogimo riba (LEL) arba ma\u017eiausia sprogimo koncentracija (MEC). Ma\u017eesn\u0117 u\u017e \u0161i\u0105 koncentracij\u0105 oro ir dulki\u0173 mi\u0161inys n\u0117ra pakankamai degus, kad<\/strong> sukelt\u0173 sprogim\u0105. Jei \u0161i koncentracija didesn\u0117, esant degimui, gali susidaryti sprogus mi\u0161inys. <\/p>\n\nJautrumas aktyvacijos energijai<\/strong>: degiosios dulk\u0117s gali reaguoti \u012f \u012fvairius aktyvacijos energijos \u0161altinius, pavyzd\u017eiui, \u0161ilum\u0105, elektros kibirk\u0161tis, elektrostatin\u0119 i\u0161krov\u0105 ir kar\u0161tus pavir\u0161ius. Siekiant i\u0161vengti sprogimo pavojaus, patalpose, kuriose yra dulki\u0173, svarbu \u0161ias energijas suma\u017einti arba pa\u0161alinti<\/strong>. <\/p>\n\nGreitas degimas:<\/strong> Kai degiosios dulk\u0117s patenka \u012f degimo \u0161altin\u012f, jos gali labai greitai sudegti, sukeldamos sm\u016bgin\u0119 bang\u0105 ir greit\u0105 sl\u0117gio padid\u0117jim\u0105. D\u0117l<\/strong> to gali \u012fvykti stiprus sprogimas ir b\u016bti padaryta didel\u0117 \u017eala<\/strong> \u012frenginiams ir \u012frangai. <\/p>\n\nSprogimo plitimas<\/strong>: Pradinis sprogimas zonoje, kurioje yra degi\u0173j\u0173 dulki\u0173, gali sukelti sprogim\u0105 ir i\u0161plisti \u012f kitas zonas, kuriose yra mi\u0161ini\u0173. Tai gali sukelti antrinius sprogimus ir<\/strong> padidinti \u017eal\u0105 bei pavoj\u0173 darbuotojams. <\/p>\n\nDegi\u0173j\u0173 dulki\u0173 savyb\u0117s<\/h2>\n\n Tai kietosios dalel\u0117s, kurios, pasklidusios ore, gali u\u017esiliepsnoti ir u\u017esidegti<\/strong>. \u0160ios dulk\u0117s gali kilti i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173, pavyzd\u017eiui, \u017ealiav\u0173, gatav\u0173 produkt\u0173, gamybos proces\u0173 arba veiklos, susijusios su kiet\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 tvarkymu. \u0160tai keletas pagrindini\u0173 degi\u0173j\u0173 dulki\u0173 savybi\u0173: <\/p>\n\nDegumas:<\/strong> jie gali u\u017esidegti veikiami u\u017edegimo \u0161altinio, pavyzd\u017eiui, kibirk\u0161ties, atviros liepsnos, auk\u0161tos temperat\u016bros ar elektrostatinio i\u0161lyd\u017eio. Jie galipalaikyti degimo reakcij\u0105 <\/strong>, kai yra pakankamas energijos \u0161altinis. <\/p>\n\nDaleli\u0173 dydis:<\/strong>Daleli\u0173 dydis gali skirtis. Smulkesni\u0173 daleli\u0173 savitasis pavir\u0161iaus plotas yra didesnis, tod\u0117l jos yra reaktyvesn\u0117s ir grei\u010diau u\u017esidega. Labai smulkios dulk\u0117s, pasklidusios ore, gali sudaryti sprogi\u0173 dulki\u0173 debesis<\/strong>. <\/p>\n\nSprogstamoji koncentracija:<\/strong> yra tam tikras degi\u0173j\u0173 dulki\u0173 koncentracijos ore intervalas, vadinamas sprogimo riba, kai oro ir dulki\u0173 mi\u0161inys yra pakankamai degus, kad sukelt\u0173 sprogim\u0105. \u0160is intervalas apima apatin\u0119 sprogimo rib\u0105 <\/strong>(LEL), kuri rodo ma\u017eiausi\u0105 dulki\u0173 koncentracij\u0105, reikaling\u0105 u\u017esidegimui, ir vir\u0161utin\u0119 sprogimo rib\u0105 (UEL), kuri rodo did\u017eiausi\u0105 dulki\u0173 koncentracij\u0105, kol mi\u0161inys taps per daug turtingas, kad u\u017esidegt\u0173. <\/p>\n\nGreitas degimas :<\/strong> Kai degiosios dulk\u0117s patenka \u012f degimo \u0161altin\u012f, jos gali greitai sudegti ir i\u0161siskirti daug energijos. Tai gali sukelti sprogstam\u0105j\u012f degim\u0105, d\u0117l kurio kyla sm\u016bgin\u0117 banga, auk\u0161tas sl\u0117gis ir padaroma didel\u0117 \u017eala aplinkai<\/strong>, infrastrukt\u016brai ir aplinkiniams \u017emon\u0117ms. <\/p>\n\nJautrumas u\u017esidegimo \u0161altiniams<\/strong>: degiosios dulk\u0117s gali b\u016bti jautrios \u012fvairiems u\u017esidegimo \u0161altiniams, pavyzd\u017eiui, kar\u0161\u010diui, elektros kibirk\u0161tims, kar\u0161tiems pavir\u0161iams, elektrostatin\u0117ms i\u0161krovoms ir elektros lankui. Norint i\u0161vengti sprogimo pavojaus, labai svarbu suma\u017einti arba pa\u0161alinti \u0161iuos galimus u\u017esidegimo veiksnius<\/strong> patalpose, kuriose yra dulki\u0173. <\/p>\n\nSprogimo plitimas<\/strong>: pradinis sprogimas patalpoje, kurioje yra degi\u0173j\u0173 dulki\u0173, gali sukelti sprogim\u0105, kuris i\u0161plis \u012f kitas vietas, kuriose yra sprogi\u0173j\u0173 mi\u0161ini\u0173. D\u0117l <\/strong>to gali susidaryti pavojingos situacijos, kai <\/strong>\u012fvyksta antriniai sprogimai ir padaroma didel\u0117 \u017eala. <\/p>\n\nNaujausia informacija apie piroforines dulkes :<\/h2>\n\n Tai kietosios med\u017eiagos, kurios gali u\u017esidegti savaime, susilietusios su aplinkos oru, be i\u0161orinio degimo \u0161altinio, pavyzd\u017eiui, kibirk\u0161ties ar atviros liepsnos. \u0160ios med\u017eiagos da\u017enai yra labai reaktyvios med\u017eiagos,<\/strong> kurios smarkiai reaguoja su ore esan\u010diu deguonimi, tod\u0117l kyla pavojus, pvz: <\/p>\n\nSavaiminis u\u017esiliepsnojimas <\/strong>: Piroforin\u0117s dulk\u0117s gali akimirksniu u\u017esiliepsnoti veikiamos oro. D\u0117l to gali kilti greitas ir smarkus gaisras, kur\u012f sunku suvaldyti. Kilusios liepsnos gali greitai plisti ir padaryti didel\u0119 materialin\u0119 \u017eal\u0105<\/strong>. <\/p>\n\nSprogimo pavojus<\/strong>: tam tikrais atvejais piroforin\u0117s dulk\u0117s su oru gali sudaryti sprogius mi\u0161inius. Pasiekus sprogi\u0105 koncentracij\u0105 ir esant degimo \u0161altiniui, gali \u012fvykti sprogimas, d\u0117l kurio gali b\u016bti padaryta didel\u0117 \u017eala, sunkiai su\u017ealoti \u017emon\u0117s ir net atimta gyvyb\u0117.<\/strong> <\/p>\n\nToksi\u0161kumas ir pavojus sveikatai:<\/strong> Degant kai kurioms piroforin\u0117ms med\u017eiagoms gali susidaryti nuodingos dujos. \u0160ios dujos gali b\u016bti kenksmingos \u017emoni\u0173 sveikatai, sukelti kv\u0117pavimo tak\u0173 sudirginim\u0105<\/strong>, cheminius nudegimus ir kit\u0105 neigiam\u0105 poveik\u012f. <\/p>\n\nCheminis reaktyvumas<\/strong>: Piroforin\u0117s dulk\u0117s gali stipriai reaguoti su kitomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis, sukeldamos grandinines reakcijas ir nekontroliuojamas egzotermines reakcijas. D\u0117l to gali i\u0161siskirti stiprus kar\u0161tis<\/strong>, i\u0161siskirti dujos ir \u012fvykti sprogimas. <\/p>\n\nGaisro ir sprogimo scenarijai, susij\u0119 su sprogiomis dulk\u0117mis<\/h2>\n\n Esant tam tikroms s\u0105lygoms, jie kelia didel\u0119 gaisro ir sprogimo gr\u0117sm\u0119. \u0160tai keletas da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 scenarij\u0173: <\/p>\n\n
\nDebes\u0173 degimas:<\/strong> kai dulk\u0117s i\u0161sisklaido ore kaip debesis ir lie\u010diasi su degimu, pavyzd\u017eiui, kibirk\u0161timi, atvira liepsna ar kar\u0161tu pavir\u0161iumi, gali kilti greitas ir smarkus degimas. Tai gali sukelti sprogim\u0105, kai staiga i\u0161siskiria sm\u016bgio banga<\/strong> ir greitai plinta ugnis. <\/li>\n\n\n\nDulki\u0173 kaupimasis:<\/strong> Darbo vietose gali kauptis dulk\u0117s, ypa\u010d ant horizontali\u0173 pavir\u0161i\u0173 ir sunkiai pasiekiamuose kampuose. Jei dulki\u0173 susikaupia pakankamai, jos gali sudaryti deg\u0173 sluoksn\u012f. Esant degimui, pavyzd\u017eiui, elektrostatinei kibirk\u0161\u010diai arba perkaitimui, susikaupusios dulk\u0117s gali u\u017esidegti ir sukelti gaisr\u0105 arba sprogim\u0105<\/strong>. <\/li>\n\n\n\nDulk\u0117s gali plisti kanaluose <\/strong>, vamzd\u017eiuose ar transportavimo sistemose <\/strong>, pvz., konvejeriuose. Jei sprogstan\u010dios dulk\u0117s yra u\u017edaros ma\u017eoje erdv\u0117je ir lie\u010diasi su degimu, jos gali sukelti deflagracij\u0105<\/strong>. Deflagracijos gali greitai plisti ortakiais ir padaryti didel\u0119 \u017eal\u0105. <\/li>\n\n\n\nEgzotermin\u0117s chemin\u0117s reakcijos<\/strong>: kai kurios sprogstamosios dulk\u0117s gali chemi\u0161kai reaguoti egzotermi\u0161kai, t. y. i\u0161skirdamos \u0161ilum\u0105. Jei reakcija yra pakankamai greita ir intensyvi, ji gali sukelti staig\u0173 temperat\u016bros kilim\u0105 ir aplinkini\u0173 dulki\u0173 degim\u0105. Tai gali sukelti gaisr\u0105 arba sprogim\u0105<\/strong>. <\/li>\n\n\n\nU\u017esidegimas nuo energijos \u0161altini\u0173<\/strong>: Dulk\u0117s gali u\u017esidegti nuo \u012fvairi\u0173 energijos \u0161altini\u0173, pavyzd\u017eiui, elektros kibirk\u0161\u010di\u0173, kar\u0161t\u0173 pavir\u0161i\u0173, atviros liepsnos, mechanini\u0173 kibirk\u0161\u010di\u0173 arba elektrostatini\u0173 i\u0161lyd\u017ei\u0173. Net i\u0161 pa\u017ei\u016bros nekenksming\u0173 kibirk\u0161\u010di\u0173 gali pakakti, kad dulk\u0117s u\u017esidegt\u0173<\/strong>, jei susidaro tinkamos s\u0105lygos. <\/li>\n<\/ul>\n\nPramon\u0117s \u0161akos, kuriose pagal ATEX direktyv\u0105 (sprogi\u0173j\u0173 atmosfer\u0173) gali kilti didelis dulki\u0173 pavojus, yra \u0161ios:<\/p>\n\n
\nChemijos pramon\u0117:<\/strong> Chemijos gamybos \u012fmon\u0117se, chemini\u0173 produkt\u0173 gamybos \u012fmon\u0117se ir chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 sand\u0117liuose gali susidaryti dulki\u0173,<\/strong> kai vyksta tvarkymo, mai\u0161ymo, malimo ar sijojimo procesai.<\/li>\n\n\n\nFarmacijos pramon\u0117:<\/strong> Farmacijos pramon\u0117je, kurioje gaminami vaistai, kieti farmacijos produktai, milteliai ar tablet\u0117s, gamybos ir produkt\u0173 tvarkymo proces\u0173 metu gali susidaryti dulki\u0173 <\/strong>.<\/li>\n\n\n\nMaisto pramon\u0117:<\/strong> Maisto perdirbimo \u012fmon\u0117s, milt\u0173 mal\u016bnai, gr\u016bd\u0173 bok\u0161tai, maisto d\u017eiovinimo ar skrudinimo \u012frenginiai gali skleisti dulkes. Miltai, cukrus, prieskoniai, gr\u016bdai ir pieno produktai gali sukelti sprogi\u0105 atmosfer\u0105<\/strong>. <\/li>\n\n\n\nMedienos pramon\u0117:<\/strong> lentpj\u016bv\u0117se, medienos apdirbimo \u012fmon\u0117se ir medienos dro\u017eli\u0173 plok\u0161\u010di\u0173, faneros ir medienos pluo\u0161to gamybos \u012fmon\u0117se gali susidaryti dulki\u0173, daugiausia i\u0161 medienos dro\u017eli\u0173 ir pjuven\u0173.<\/li>\n\n\n\nMetalurgija:<\/strong> liejyklose, plieno gamyklose, suvirinimo cechuose ir metalo apdirbimo \u012fmon\u0117se gali susidaryti metalo dulki\u0173, pavyzd\u017eiui, aliuminio, magnio ar titano, kurios gali kelti sprogimo pavoj\u0173<\/strong>.<\/li>\n\n\n\nDa\u017eai ir dangos:<\/strong> Da\u017e\u0173, lak\u0173, dang\u0173 ar tirpikli\u0173 gamybos patalpose gali susidaryti sprogioje aplinkoje d\u0117l laki\u0173j\u0173 tirpikli\u0173 ir pigment\u0173 dulki\u0173<\/strong>.<\/li>\n\n\n\nSprogmenys ir \u0161audmenys:<\/strong> \u012erenginiai, kuriuose gaminami sprogmenys, \u0161aunamieji milteliai, amunicija ir fejerverkai, d\u0117l pa\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, su kuriomis dirbama,<\/strong> pob\u016bd\u017eio kelia sprogimo pavoj\u0173.<\/li>\n\n\n\nAkmuo ir naudingosios i\u0161kasenos<\/strong>: sprogimo gr\u0117sm\u0119 akmen\u0173 sektoriuje didina dulki\u0173 daleli\u0173 dydis ir j\u0173 suspendavimas ore. Kai \u0161ios dalel\u0117s pasiekia tam tikr\u0105 koncentracij\u0105 atmosferoje ir lie\u010diasi su degimu, pavyzd\u017eiui, elektros kibirk\u0161timi, atvira liepsna ar kar\u0161tu pavir\u0161iumi, gali \u012fvykti sprogimas<\/strong>. <\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tai – procesas, kuriuo valomos ir \u0161alinamos \u012fvairiose pramonin\u0117se aplinkose esan\u010dios degios ar sprogstamosios dulk\u0117s. Sprogios dulk\u0117s – tai smulkios molekul\u0117s, kurios gali susikaupti ore arba ant pavir\u0161i\u0173 ir kelti rimt\u0105 sprogimo ar gaisro pavoj\u0173, jei patenka \u012f u\u017edegimo \u0161altin\u012f, pavyzd\u017eiui, kibirk\u0161t\u012f ar atvir\u0105 liepsn\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":84966,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_seopress_robots_primary_cat":"none","_seopress_titles_title":"Kas yra sprogi\u0173 dulki\u0173 i\u0161traukimas ir \u0161alinimas?","_seopress_titles_desc":"Sprogi\u0173 dulki\u0173 i\u0161traukimas ir \u0161alinimas - tai \u012fvairiose pramonin\u0117se aplinkose esan\u010di\u0173 degi\u0173 ar sprogi\u0173 dulki\u0173 valymo ir \u0161alinimo procesas.","_seopress_robots_index":"","footnotes":""},"categories":[135],"tags":[136],"class_list":["post-41674","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-musu-patarimas","tag-entete-mazas","generate-columns","tablet-grid-50","mobile-grid-100","grid-parent","grid-50","no-featured-image-padding","resize-featured-image"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41674","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41674"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41674\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":85160,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41674\/revisions\/85160"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/84966"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41674"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41674"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41674"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"gaudymas](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/capture-decran-2023-12-06-160301.png\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n![\"gaisro](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/risque-incendie.jpg\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n![\"pavojus](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/risque-sante.png\")
<\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n\n![\"atex](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/atex-100x100-2.png\")
<\/figure>\n\n![\"klasifikacija](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/classification-st1-st3-1.png\")
<\/figure>\n\n![\"užfiksuoti](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/capture-decran-2023-12-06-155242-1.png\")
<\/figure>\n\n![\"atex](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/classement-atex.png\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n![\"picto](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/picto-nfpa.png\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n![\"kst](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/tableau-kst-1024x241.jpg\")
<\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n\n![\"mažesnės](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/caracteristique-poussiere-inf.png\")
<\/figure>\n\n![\"dulkių](\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/caracteristique-poussiere-combustible-1024x559.jpg\")
<\/figure>\n\n