{"id":49388,"date":"2023-03-01T16:26:45","date_gmt":"2023-03-01T14:26:45","guid":{"rendered":"https:\/\/obera.fr\/non-classifiee\/kaip-apibudinti-atex-susidarymo-ir-sprogimo-rizika\/"},"modified":"2025-05-06T08:34:28","modified_gmt":"2025-05-06T06:34:28","slug":"comment-caracteriser-le-risque-de-formation-datex-et-le-risque-dexplosion","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/obera.fr\/lt\/musu-patarimas\/comment-caracteriser-le-risque-de-formation-datex-et-le-risque-dexplosion\/","title":{"rendered":"Kaip apib\u016bdinti ATEX susidarymo ir sprogimo rizik\u0105?"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading\">ATEX formavimas ir sprogimo pavojus<\/h2>\n\n<p>ATEX sprogimas &#8211; tai momentin\u0117 ir stipri degimo reakcija. Jame dalyvauja du reagentai: sprogstamasis produktas ir deguonis i\u0161 oro. Pirmoji prevencin\u0117 priemon\u0117 nuo sprogimo &#8211; i\u0161vengti ATEX susidarymo pavojaus i\u0161traukiant ir filtruojant sprogstam\u0105sias med\u017eiagas.<\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kada prasideda ATEX susidarymo rizika?<\/h3>\n\n<p>Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, 2010 m. Sand\u0117lyje, kuriame parduodamos higienos priemon\u0117s aerozoliniuose balion\u0117liuose, manevruodamas krautuvas atsitrenk\u0117 \u012f pad\u0117kl\u0105. Susidaro ATEX, kyla gaisras, po 80 sekund\u017ei\u0173 po pirmojo sprogimo, po 150 sekund\u017ei\u0173 po antrojo sprogimo, kuris sunaikina vis\u0105 sand\u0117l\u012f.<\/p>\n\n<p>Sprogiosios atmosferos susidarymo pavojus kyla i\u0161kart, kai tik \u012f pramonin\u0119 teritorij\u0105 patenka degus produktas arba kai tik transformuojant nedeg\u0173j\u012f produkt\u0105 susidaro degioji med\u017eiaga.<\/p>\n\n<p>Darbdavys mano, kad saugos priemon\u0117 yra tai, kad bet kokia operacija statybviet\u0117je sukelia sprogstamosios med\u017eiagos patekimo \u012f atmosfer\u0105 tikimyb\u0119. Sprogstamoji med\u017eiaga i\u0161siskiria degi\u0173j\u0173 duj\u0173, degi\u0173j\u0173 skys\u010di\u0173 gar\u0173 arba degi\u0173j\u0173 dulki\u0173 pavidalu. Kiekviena sprogstamoji med\u017eiaga turi savo ATEX sudarymo b\u016bd\u0105.<\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip did\u0117ja ATEX susidarymo rizika?<\/h3>\n\n<p>Sprogios atmosferos susidarymo rizik\u0105 patvirtina vienas po kito vykstantys \u012fvykiai, d\u0117l kuri\u0173 ore padid\u0117ja sprogstamosios med\u017eiagos koncentracija.<\/p>\n\n<p>Prad\u0117kime nuo pradin\u0117s situacijos, kai ore n\u0117ra degi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173. Rizikos kinetika apima: degiojo produkto ir deguonies buvim\u0105 atmosferoje, po to &#8211; veiksming\u0105 kuro sklaid\u0105 atmosferoje, po to prasideda homogenizacija. Kinetika priklauso nuo degiosios med\u017eiagos savybi\u0173 (tankio, granuliometrin\u0117s sud\u0117ties ir kt.) ir atmosferos savybi\u0173 (turbulencijos, temperat\u016bros, sl\u0117gio ir kt.).<\/p>\n\n<p>D\u0117l \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 duj\u0173 mi\u0161inys gali sprogti. Jie kei\u010dia sprogstamosios med\u017eiagos koncentracij\u0105 atmosferoje. Ta\u010diau degimo reakcija ne\u012fvyks, kol dviej\u0173 chemini\u0173 reagent\u0173 santykis bus nesubalansuotas. Kadangi atmosfera negali sprogti, susiduriame su sprogstam\u0105ja atmosfera.<\/p>\n\n<pre class=\"wp-block-verse\"><strong>Sprogimo diapazonas<\/strong>: visos <strong>nesprogstan\u010dios<\/strong> degiojo produkto koncentracijos atmosferoje. Jis apib\u016bdina ATEX susidarymo rizikos laipsn\u012f. <\/pre>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kada kyla ATEX pavojus?<\/h3>\n\n<p>ATEX susidarymo pavojus kyla tada, kai degal\u0173 koncentracija yra tokia, kad duj\u0173 mi\u0161inys tampa fakti\u0161kai sprogus. Tuomet jis n\u0117ra nei per daug skurdus, nei per daug turtingas degalais; degal\u0173 ir oksidant\u0173 santykis yra pakankamai subalansuotas, kad \u012fvykt\u0173 degimo reakcija. Tuo metu degal\u0173 koncentracija patenka \u012f <strong>sprogimo ribas<\/strong>. Prasideda sprogimo pavojus.   <\/p>\n\n<pre class=\"wp-block-verse\"><strong>Sprogimo diapazonas <\/strong>: degiojo produkto <strong>sprogi\u0173j\u0173 <\/strong>koncentracij\u0173 atmosferoje visuma. Teritorija, kurioje duj\u0173 mi\u0161inys sudaro ATEX ir gali sprogti labai specifin\u0117mis s\u0105lygomis. <\/pre>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">ATEX rizik\u0105 apib\u016bdina sprogimo ir sprogstamumo diapazonas<\/h3>\n\n<p>ATEX susidarymo rizika yra su gaminiu susijusios ATEX sprogimo rizikos prielaida. Kartu ji prie to prisideda. \u0160i\u0105 rizik\u0105 apib\u016bdina sprogstamumas ir sprogstamumo intervalai.<\/p>\n\n<h4 class=\"wp-block-heading\">Degiojo produkto koncentracijos ore did\u0117jimas nuo 0 % iki 100 %<\/h4>\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large is-resized\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/0-1024x555.png\" alt=\"Degiojo produkto koncentracijos ore did&#x117;jimas nuo 0 % iki 100 %\" class=\"wp-image-19175\" width=\"768\" height=\"416\" srcset=\"https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/0-1024x555.png 1024w, https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/0-300x163.png 300w, https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/0-768x416.png 768w, https:\/\/obera.fr\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/0.png 1200w\" sizes=\"(max-width: 768px) 100vw, 768px\" \/><\/figure>\n\n<p>Vienas i\u0161 sprogimo pavojaus prevencijos b\u016bd\u0173 &#8211; i\u0161laikyti sprogstamosios med\u017eiagos koncentracij\u0105 u\u017e sprogstamumo ribos rib\u0173. Siekdamas suma\u017einti arba pa\u0161alinti ATEX susidarymo rizik\u0105, darbdavys suma\u017eina arba pa\u0161alina sprogstamosios med\u017eiagos koncentracij\u0105 \u017eemesn\u0117je sprogimo zonoje. \u0160iuos du tikslus padeda pasiekti sprogstamosios med\u017eiagos siurbimas ir filtravimas.<\/p>\n\n<p>Kartais pramoniniame procese reikia naudoti didel\u0117s koncentracijos sprogstam\u0105sias med\u017eiagas. Siekiant i\u0161vengti ATEX susidarymo rizikos, reikia i\u0161laikyti j\u0173 koncentracij\u0105 vir\u0161utin\u0117je sprogi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 zonoje, kuo toliau nuo sprogi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 zonos.<strong><u>syvumas<\/u><\/strong>. \u0160iuo atveju deguon\u012f pakei\u010dianti inertin\u0117 med\u017eiaga yra da\u017eniausiai naudojama ATEX susidarymo rizikos prevencijos priemon\u0117.  <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iame straipsnyje su\u017einosite, kuo pasi\u017eymi ATEX susidarymo rizika ir sprogimo pavojus pramonin\u0117se zonose. ATEX sprogimas &#8211; tai momentin\u0117 ir stipri degimo reakcija. Jame dalyvauja du reagentai: sprogstamasis produktas ir deguonis i\u0161 oro. Su\u017einokite apie pirmuosius sprogim\u0173 prevencijos \u017eingsnius.<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":93528,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_seopress_robots_primary_cat":"none","_seopress_titles_title":"ATEX mokym\u0173 ir sprogimo rizikos apib\u016bdinimas","_seopress_titles_desc":"\u0160iame straipsnyje su\u017einosite, kaip apib\u016bdinti ATEX zonos susidarymo rizik\u0105 ir su ATEX susijusio sprogimo rizik\u0105.","_seopress_robots_index":"","footnotes":""},"categories":[135],"tags":[136],"class_list":["post-49388","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-musu-patarimas","tag-entete-mazas","generate-columns","tablet-grid-50","mobile-grid-100","grid-parent","grid-50","no-featured-image-padding","resize-featured-image"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49388","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49388"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49388\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":93581,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49388\/revisions\/93581"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/93528"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49388"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49388"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/obera.fr\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49388"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}