OberA pristato naujos apklausos*, atliktos tarp 4 102 žmonių, rezultatus, kurie atskleidžia išliekantį neatitikimą tarp šiluminio komforto ir oro kokybės darbe: dėl idealios temperatūros smarkiai nesutariama, žiemą vėdinama retai, nėra oro valymo įrenginių, drėgmė menkai kontroliuojama ir dvejojama dėl tinkamų veiksmų virusų akivaizdoje. Tyrimas taip pat pabrėžia didelius lūkesčius darbdaviams: didelė dauguma prašo konkrečių veiksmų, kad įmonėse ir viešose vietose patalpų oras būtų sveikesnis.
Sommaire
Darbo vietose prastai reguliuojama temperatūra?
Darbo vietoje būti per šalta ar per karšta gali tapti tikra problema. Tačiau šiuo klausimu ne visi vienodai supranta, kokia yra ideali temperatūra.
Pasak INRS, šiluminio komforto orientyrai yra 21–23 °C, tačiau šį intervalą renkasi tik 41 %.
Kai kurie teikia pirmenybę taupesniems nustatymams – 19 °C ar mažiau (21 %), t. y. lygiui, artimam viešojoje komunikacijoje primenamoms energijos taupymo rekomendacijoms.
Kokią temperatūrą žiemą mėgstate turėti savo darbo vietoje?
| Atsakymai | Procentai |
| 17 °C | 2 % |
| 18 °C | 11 % |
| 19 °C | 19 % |
| 20 °C | 21 % |
| 21 °C | 18 % |
| 22 °C | 12 % |
| 23 °C | 11 % |
| Daugiau nei 24 °C | 5 % |
| Nežinau | 1 % |
Prancūzai labiau renkasi šilumą nei atnaujinamą orą
Jei reikia rinktis, beveik kas antras prancūzas verčiau nori, kad būtų šilta, net jei oras menkai atnaujinamas (48 %), palyginti su 41 %, kurie teikia pirmenybę reguliariai atnaujinamam orui, net jei tenka pakęsti vėsesnę aplinką. Galiausiai 11 % teigia negalintys apsispręsti – tai rodo, kad pasirinkimas priklauso nuo situacijos (oras, jautrumas šalčiui, patalpų tipas). Šie rezultatai patvirtina šiluminio komforto svarbą suvokiant sveiką aplinką, nors viešosios rekomendacijos pabrėžia kasdienio vėdinimo svarbą, įskaitant žiemą.
Jei reikėtų rinktis, ką pasirinktumėte:
| Atsakymai | Procentai |
| Kad būtų šilta, net jei oras menkai atnaujinamas | 48 % |
| Kad būtų šiek tiek vėsiau, bet oras reguliariai atnaujinamas | 41 % |
| Nežinau / priklauso | 11 % |
Prancūzai rūpinasi drėgme… bet realios kontrolės nėra
Oro drėgmė darbe yra labai plačiai paplitęs rūpestis: ja rūpinasi 90 % apklaustųjų, tačiau tik 8 % nurodo, kad ji iš tiesų matuojama, siekiant sužinoti jos lygį. Priešingai, 82 % teigia neturintys aiškios stebėsenos (31 % nežino, ar apskritai atliekami matavimai, o 51 % tvirtina, kad niekas jos nematuoja), o tai sutampa su nacionalinių QAI tyrimų išvadomis, rodančiomis didelį įmonėse taikomų priemonių ir jų valdymo nežinojimą.
Tačiau santykinė drėgmė yra pripažintas komforto ir sveikatos parametras, o rekomendacijos dažnai nurodo apie 40–60 %, kad būtų sumažintas diskomfortas ir disbalansas.
Ar jums rūpi oro drėgmė jūsų darbo vietoje?
| Atsakymai | Procentai |
| Taip, ji matuojama, kad būtų žinomas jos lygis | 8 % |
| Taip, bet nežinau, ar ji matuojama | 31 % |
| Taip, bet niekas jos nematuoja | 51 % |
| Ne, man tai nerūpi | 10 % |
Koks sprendimas nuo kolegų mikrobų?
Žiemą ore yra mikrobų. Tačiau atsakymai rodo didelį neapsisprendimą dėl tinkamų veiksmų, kad būtų išvengta užsikrėtimų. Taigi tik santykinė mažuma – 31 % – renkasi išsamiausią strategiją: trumpas vėdinimas + oro valytuvas. Kiti 50 % pasidalija tarp vieno veiksmo (langas nepaisant šalčio/taršos – 21 % arba tik oro valytuvas – 29 %), o 19 % teigia nežinantys, kaip elgtis (11 %) arba nedarantys nieko (8 %).
Vis dėlto rekomendacijos gana aiškios ir skatina vėdinimą bei ventiliaciją net žiemą, kelis kartus atveriant langus kelioms minutėms. Šviežio oro patekimas mažina aerozolių kaupimąsi.
HEPA filtravimas taip pat naudingas kaip papildoma priemonė.
Jūsų nuomone, siekiant sumažinti riziką, susijusią su ore esančiais kvėpavimo takų mikrobais (aerozoliais), geriausias sprendimas yra:
| Atsakymai | Procentai |
| Atidaryti langą, net jei lauko oras labai šaltas ir galbūt užterštas | 21 % |
| Naudoti oro valytuvą (HEPA tipo, su aktyvintos anglies filtru, prisotinimo, regeneruojamą) | 29 % |
| Reguliariai trumpai vėdinti ir naudoti oro valytuvą | 31 % |
| Nedaryti nieko | 8 % |
| Nežinau | 11 % |
Stop uždarytiems langams!
Vėdinimas darbe akivaizdžiai nepakankamas ir prastai valdomas: tik 22 % teigia atidarantys langus bent kartą per dieną (7 % kelis kartus, 15 % kartą), o 54 % tai daro rečiau (21 % kelis kartus per savaitę, 14 % retai, 19 % niekada). Svarbiausia, 24 % atsako nežinantys arba neturintys langų – tai rodo orientyrų stoką ir sunkumus taikant tinkamus veiksmus.
Kaip dažnai žiemą jūsų darbo erdvėje atidaromi langai?
| Atsakymai | Procentai |
| Kelis kartus per dieną | 7 % |
| 1 kartą per dieną | 15 % |
| Keliskart per savaitę | 21 % |
| Retai | 14 % |
| Niekada | 19 % |
| Nežinau / nėra langų | 24 % |
Prastas oras darbe?
Kas niekada nėra pajutęs tvankaus oro savo darbo vietoje?
Tai pastebi 78 % prancūzų (31 % dažnai ir 47 % kartais), o tik 17 % nieko nepastebi (14 % retai, 3 % niekada).
Patalpų oro kokybė (QAI) vis dar prastai valdoma ir menkai suprantama. Iš tiesų, kai oras atrodo tvankus, daugelis nežino, kokius svertus pasitelkti (ventiliaciją, trumpą ir reguliarų vėdinimą, filtravimą). Vis dėlto CO₂ yra naudingas nepakankamai atnaujinamo oro rodiklis, o paprasti veiksmai (vėdinimas/ventiliacija) mažina teršalų ir aerozolių kaupimąsi.
Ar esate kada nors pajutę, kad žiemą darbe oras yra tvankus?
| Atsakymai | Procentai |
| Taip, dažnai | 31 % |
| Taip, kartais | 47 % |
| Ne, retai | 14 % |
| Ne, niekada | 3 % |
| Nežinau | 5 % |
Prastas valdymas ligos atveju
Kai kolega kosėja ar yra peršalęs, situacija prancūzams vis dar dažnai valdoma prastai. Iš tiesų 43 % teigia ateinantys į darbą sirgdami, o tik 25 % lieka namuose. 29 % atveju viskas priklauso nuo konteksto ir situacijos.
Prancūzijoje vis dar pernelyg gaji „buvimo darbe bet kokia kaina“ kultūra, kaip pabrėžia Dares: daugiau nei viena iš keturių nedarbingumo dienų (27 %) baigiasi buvimu darbe. Visuomenės sveikatos rekomendacijos ir sveikas protas primena, kad esant simptomams reikia riboti perdavimą (ypač dėvint kaukę darbe, kai sergama) ir laikytis apsaugos priemonių.
Šie rezultatai rodo, kad įmonėse reikalingos aiškios operacinės taisyklės (nuotolinis darbas, jei įmanoma; grįžimas į biurą su kauke, jei yra simptomų; sustiprintas vėdinimas/ventiliacija), kad prevencija nepriklausytų nuo individualaus pasirinkimo.
Kai kolega serga (kosulys/peršalimas), kas dažniausiai nutinka?
| Atsakymai | Procentai |
| Jis/ji lieka namuose | 25 % |
| Jis/ji vis tiek ateina (iš pareigos) | 43 % |
| Priklauso nuo komandų / laikotarpių | 29 % |
| Nežinau | 3 % |
Ką iš tiesų prancūzai daro susidūrę su sergančiu kolega?
Po COVID kai kurie įpročiai įsitvirtino kolektyviniuose įpročiuose. Taigi, susidūrus su sergančiu kolega, dažniausiai minimi veiksmai yra rankų higiena / dezinfekcija (53 %) ir atstumo laikymasis (41 %).
Tačiau labiausiai struktūruojančios priemonės uždarose patalpose taikomos gerokai rečiau, pavyzdžiui, sustiprintas vėdinimas (27 %) ir kaukės dėvėjimas (18 %).
Labiausiai šokiruoja tai, kad 37 % prancūzų taip pat mini neveikimo atsakymus (25 % nekeičia savo elgesio arba 12 % nedaro visiškai nieko).
Šis kolektyvinių įpročių silpnumas atitinka visas nacionalines išvadas. Iš tiesų, apsaugos priemonės ir kaukės naudojimas visuomenėje akivaizdžiai sumažėjo. Šie duomenys rodo, kad įmonėse reikalingos paprastos taisyklės: kartotiniai trumpi vėdinimai, galimybė dalyvauti nuotoliu, kaukės prieinamumas, taisyklės esant simptomams ir, svarbiausia, oro valymo įrenginiai.
Kai kolega serga (kosulys/peršalimas), ką dažniausiai darote? (daugiausia 3 pasirinkimai)
| Atsakymai | Procentai |
| Laikausi atstumo ir riboju bendravimą akis į akį | 41 % |
| Dėviu kaukę (bent susirinkimuose / būnant šalia) | 18 % |
| Vėdinu daugiau (atidarau langą, kai įmanoma) | 27 % |
| Dažniau plaunu / dezinfekuoju rankas ir dezinfekuoju savo darbo vietą | 53 % |
| Vengiu susitikimų gyvai / prašau vaizdo skambučio | 18 % |
| Prašau kolegos grįžti namo / dirbti nuotoliu (jei įmanoma) | 16 % |
| Prašau leisti man grįžti namo dirbti nuotoliu (jei įmanoma) | 12 % |
| Pranešu vadovui / personalo skyriui (jei situacija kelia problemų) | 6 % |
| Nieko nekeičiu / prisitaikau | 25 % |
| Nedaro visiškai nieko | 12 % |
| Kita | 3 % |
8 iš 10 prancūzų nori veiksmų iš įmonių ir viešųjų vietų
Prancūzai išreiškia labai didelius lūkesčius įmonėms ir viešosioms vietoms: 83 % mano, kad reikia daryti daugiau, kad būtų užtikrinta pavyzdinė oro kokybė, iš jų 56 % mano, kad „dar viską reikia padaryti“. Šis reiklumas kontrastuoja su vis dar nevienodomis praktikomis vietoje.
Tai taip pat susiję su orientyrų stoka: dalis darbuotojų nežino, kaip oro kokybė matuojama ar valdoma, nors institucijos rekomenduoja paprastus ir veiksmingus veiksmus, tokius kaip reguliarus vėdinimas ir rodiklių stebėsena (pvz., CO₂ kai kuriose įstaigose).
Galiausiai 11 % manančių, kad tai ne jų vaidmuo, ir 6 % neapsisprendusių rodo, kad dar reikia švietimo apie patalpų oro poveikį sveikatai ir apie pastatų valdytojų kolektyvinę atsakomybę.
Ar manote, kad įmonės ir visos viešosios vietos turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų pavyzdinę oro kokybę?
| Atsakymai | Procentai |
| Taip, absoliučiai – dar viską reikia padaryti | 56 % |
| Taip, bet jie jau daro daug dalykų | 27 % |
| Ne, tai ne jų vaidmuo | 11 % |
| Nežinau / neapsisprendė | 6 % |
„Šios apklausos rezultatai rodo pavojingą įprotį: dažnai pirmenybę teikiame šilumai, aukodami sveiką orą. Tačiau žiemą ne visada turime įprotį atidaryti langus tiek, kiek reikėtų. Todėl oro valymo sistemos tampa būtinos: jos veiksmingai papildo vėdinimą ir leidžia ilgalaikiai sumažinti dalelių ir aerozolių kiekį darbo erdvėse, neaukojant komforto. Nuolat susiduriame su įmonėmis, kurios neįvertina būtinybės gerinti ir valdyti savo darbuotojų oro kokybę. Vis dėlto toks sąmoningumas yra gyvybiškai svarbus“.
Apklausos metodologija
Apklausa atlikta su reprezentatyvia 4 102 asmenų, gyvenančių Prancūzijoje, 18 metų ir vyresnių, imtimi. Apklausa internetu atlikta 2026 m. sausį, naudojant BuzzPress respondentų panelę (27 700 asmenų Prancūzijoje apklausti elektroniniu būdu el. paštu ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“). Respondentų nurodytų įmonių profiliai pagal jų darbo vietą:
- Pramonė / gamyba: 16 %
- Paslaugos gyventojams (sveikata, socialinė sritis, pagalba namuose, prekyba, maitinimas…): 27 %
- Paslaugos įmonėms (konsultavimas, IT, finansai, komunikacija…): 24 %
- Viešasis / pusiau viešasis sektorius (administracija, švietimas, ligoninės…): 18 %
- Statyba / BTP: 8 %
- Transportas / logistika: 6 %
- Kita / neapsisprendė: 1 %
Atsakymai suvesti ir pasverti pagal iš anksto nustatytas kvotas, siekiant užtikrinti imties reprezentatyvumą ir gauti tikslinės populiacijos reprezentatyvumą. Visi svoriai paremti administraciniais duomenimis ir INSEE surinktais duomenimis.
